Pradžia
Pradžia

Jie čia atėjo pirmieji, kai žemė išsivadavo iš ledo gniaužtų. Ši Žemė buvo svetinga ir priglaudė juos kaip savo vaikus: maitino, mokė ir augino jų dvasią. Ilgainiui tarp Žemės ir žmogaus atsirado ypatingas gyvybinis ryšys.

Už pagarbą ir meilę savo Žemei šie žmonės buvo priimti į gyvybės ir darnos ratą. Žmogus tapo šios žemės dalimi. Žmonės kaip medžiai įleido čia savo šaknis. Išaugo ir iškerojo visi skirtingi, bet vienodai tvirti ir gajūs. Gyvybės ratas sukosi visiems vienodai, ir žmonėms nereikėjo daugiau. Taip jie gyveno tūkstančius metų, iš kartos į kartą nešdami pagarbą savo Žemei ir savo protėviams.

Šventėmis ir papročiais, dainomis ir pasakomis, legendomis ir padavimais iš kartos į kartą, iš žmogaus į žmogų Protėviai perdavė mums žinią apie save, ir tai yra didžiausia dovana, kokią tik galėjome gauti. Žinia iki mūsų brovėsi per šimtamečius karus, apėjo tūkstančius pasalų ir spąstų, perlėkė per aukščiausias sienas ir storiausias uždangas. Ji kovojo, kėlė sukilimus, slapstėsi partizanų bunkeriuose, ruseno pavergtų žmonių laisvose širdyse. Tik Protėvių valios ir stiprybės dėka mes šiandien apie Juos žinome.

Ši Protėvių žinia kviečia mus pažvelgti į laikus, kai Jie gyveno savo aukso amžių darnoje su Žeme. Protėviai perdavė šią žinią tam, kad iš naujo išmoktume savo gimtąją Žemę matyti taip, kaip matė Jie, ir vėl galėtume atrasti senąją gyvybės išmintį.

 

Draugai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis